Apie drąsią komunikaciją ir naivumą

Prisimenu istoriją, kurios pradžioje buvau maždaug pusmečiu jaunesnis nei dabar ir bent metais naivesnis tekstų rašytojas.

Užsakovui rašiau prašymus finansuoti jo renginį, skirtus siųsti potencialiems rėmėjams, kuriems bus atsilyginta reklama to pačio renginio metu.

Įpusėjus į šį projektą, vieną rytą pagalvojau parašyti savo klientui laišką. Gaila, kad pamečiau originalą, tačiau tema ir nuotaika buvo maždaug tokia.

Juozapai (vardas pakeistas), aš turiu pasiūlymą ir pamąstymą.

Pats mėgstu užsiimti drąsia komunikacija, nes tai yra kur kas įdomiau ir šiais laikais pasitaiko taip retai. Dabar, rašant jūsų pasiūlymus, visur naudoju tą standartinį „mes“.

Mes, mums, mūsų komanda, mūsų sugebėjimai, mes stengsimės… Bet juk tai nieko nereiškia. Kas yra tie „mes“? Aš, kaip žmogus, kuris gaus šį pasiūlymą, nepažįstu nei vieno jų. Jie neturi veidų ir vardų, su kuriais galėčiau susipažinti. Mes – tai ne žmonės. Mes – tai kolektyvinė atsakomybė.

Kuomet aš skaitau, kad: „Aš, Juozapas…“ – aš suprantu, kad skaitau Juozapo man asmeniškai parašytą laišką. Kuomet Juozapas man kažką prižada aš suprantu, kad Juozapas prisiima atsakomybę už savo pažadus, kad Juozapui tikrai rūpi tai ką jis daro ir jis yra pasirengęs įgyvendinti tai apie ką kalba.

Todėl siūlau nustoti rašyti mes ir kalbėti jūsų balsu, nes bendravimas tarp vieno žmogaus su kitu užmezga ryšį ir žmogišką santykį. Toks mano pasiūlymas.

Maždaug tokios buvo mano mintys tądien. Aišku, kad nenusiunčiau jam to teksto. Kiek pamenu, esmę papasakojau telefonu. Ir, Juozapo atsakymu, likau nenustebintas. Tai skambėjo maždaug taip.

– Gal geriau palikime tą „mes“. Žinai, kartais komanda ne viską padaro ką prižadėjo, kartais ne viskas išeina…

Pakėliau abi rankas į orą ir pats sau pasakiau: „Jo, sutinku, viskas sąžininga“.

Tą dieną supratau, kad „drąsi“ komunikacija yra ne marškiniai, kurios gali užsivilkti. Asmeninė atsakomybė už savo žodžius ir pažadus, tikėjimas tuo ką darai ir solidžios reputacijos vystymas – visa tai nėra komunikacija.

Komunikacija tik perduoda tai koks esi viduje, kuo tiki ir kiek tau tai yra svarbu. Gražūs žodžiai tiesiog kuria pažadus.

Todėl, savo galvoje, turiu mintį, kad geri tekstai nieko neparduoda.

Mano tekstai, fundamentaliai, neparduota mano klientų produktų ir paslaugų. O visi, kurie teigia, kad jų tekstai parduoda – meluoja.

Geri tekstai, mano galvoje ir veikloje, komunikuoja tai kas gero vyksta tavo galvoje ir tavo širdyje. O kuomet ten vyksta tvarkingi ir nuoširdūs dalykai, tuomet aš galiu užsiima drąsia komunikacija ir papasakoti apie tai istoriją.